17 principas

80 milijonų žmonių Europoje gyvena su negalia ir daugelis jų yra diskriminacijos aukos. Šiems žmonėms ES turėtų būti papildomas šaltinis laisvė ir galimybės. Žmonės su negalia susiduria su sunkia padėtimi Europos darbo rinkoje - užimtumo lygis siekia 48.1 proc., Palyginti su 73.9 proc. Visų gyventojų. Neįgalių moterų ir jaunų žmonių užimtumo lygis yra dar žemesnis. Tačiau šie skaičiai nesuteikia supratimo apie užimtumo kokybę. ES turėtų skirti lėšų, ypač ESF +, siekdama padidinti išteklius, kuriuos valstybės narės skiria lygių galimybių, infrastruktūros įtraukimo ir aktyvinimo priemonėms. Visose valstybėse narėse bus vertinama ir stebima neįgalių asmenų teisinė apsauga ir skatinimas darbo rinkoje tiek įsidarbinant, tiek išlaikant darbą, kad būtų užpildytos spragos.

Veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti aukštesnę gyvenimo ir darbo sąlygų konvergenciją

1. Stebėti neįgaliųjų užimtumo rodiklius, susijusius su investicijomis į aktyvią įtrauktį, palankių paslaugų teikimą, skurdą ir atskirtį.
2. Stebėti esamų valstybių narių teisinių sistemų, skirtų neįgaliųjų integracijai į darbo rinką, veiksmingumą ir numatyti ES teisinę sistemą.

18 principas

Sveikatos priežiūros darbuotojai visoje Europoje sunkiai dirba, kad gydytų ir sustabdytų COVID-19 viruso plitimą. Daugeliu atvejų jų užduotis apsunkina dėl darbuotojų trūkumo, netinkamų patalpų, asmeninių apsaugos priemonių ir bandymų rinkinių trūkumo. Europos valdymo organai ir nacionalinės vyriausybės turėtų imtis neatidėliotinų priemonių užtikrinti, kad sveikatos priežiūros paslaugos gautų labai reikalingą skubios pagalbos finansavimą, ir per trumpą laiką padidinti darbuotojų skaičių. Europos semestre kalbama apie tvarumą ir prieigą prie sveikatos paslaugų. Taupymo priemonės smarkiai sumažino viešųjų paslaugų apimtį ir jų prieinamumą. 2019 m. Semestro pradžioje ETUC pareiškė, kad sveikatos priežiūra ir ilgalaikės priežiūros sistemos kelia didžiulį susirūpinimą ir kančias vis didesnei ES gyventojų daliai ir reikalauja skubių veiksmų. Daugiau nei 15 valstybių narių sveikatos priežiūros veikla yra labai prasta. Keliose valstybėse narėse nepakanka ilgalaikės priežiūros aprėpties ir galimybės ją gauti. Šiame sektoriuje dominuoja neformali priežiūra, kenkianti paslaugoms ir moterų dalyvavimui darbo rinkoje. Nors dažnai trūksta viešųjų struktūrų, privačios galimybės yra labai brangios, nepasiekiamos ir dažnai blogina paslaugų bei darbo sąlygas sveikatos sektoriuje. Praėjusiame semestro cikle nebuvo numatyta jokių reikšmingų investicijų. Vidutinės trukmės ir ilgalaikėje perspektyvoje didesnės valstybės išlaidos sveikatos apsaugai ir didesnės investicijos į visuomenės sveikatą yra nepaprastai svarbios ne tik norint panaikinti daugelio šalių per mažai lėšų išleidžiamus metus, bet ir užtikrinti, kad sveikatos priežiūros darbuotojai ir įstaigos galėtų patenkinti būsimus poreikius. Europoje iki COVID-19 protrūkio trūko maždaug milijono sveikatos priežiūros darbuotojų. Vyriausybės turi radikaliai pakeisti požiūrį į visuomenės sveikatą ir viešąsias paslaugas: trumpalaikių sutarčių ir nesaugių darbo vietų sveikatos sektoriuje nepakanka tokioms ekstremalioms situacijoms įveikti.

Galimybė gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir ilgalaikę priežiūrą yra nepaprastoji padėtis ES. ES semestro ciklas skatino „racionalizavimą“ ir „sąnaudų efektyvumą“, reiškiant struktūrų sujungimą, jau paskirstytų išteklių perkėlimą, slaugos hospitalizavimą, tačiau beveik niekada valstybės investicijų į būtiną personalą ir paslaugas. Daugelyje valstybių narių išlaidos sveikatos apsaugai didėja. SAP taisyklės išplėtė SPS taikymo sritį privati ​​rinka, teikianti sveikatos paslaugas ir draudimą žmonėms. Tai sumažina galimybes naudotis sveikatos paslaugomis, o tai yra viena iš pagrindinių gyventojų nepasitenkinimo priežasčių.

Priežiūros sektorius yra nepaprastai svarbus užtikrinant deramą pagyvenusių žmonių gyvenimo lygį. Norint pakelti darbo ir teikiamų paslaugų kokybę, būtina pagerinti sektoriaus patrauklumą. Šiame sektoriuje yra daug migrantų, nedeklaruotų ir nedeklaruotų darbuotojų, ypač moterų. Svarbu pašalinti visas šiame sektoriuje dirbančių žmonių pažeidžiamumo sritis ir suteikti darbuotojams galimybę tobulinti savo įgūdžius ir darbo sąlygas savo ir vartotojų labui.

ES turėtų skatinti teisėmis pagrįstą požiūrį ir viešąsias investicijas į visuotines, solidarumu pagrįstas ir į lytį reaguojančias socialinės apsaugos sistemas tarptautiniu, Europos ir nacionaliniu lygmenimis. Ji taip pat turėtų siekti didesnių konvergencijos tikslų ir lėšų skyrimo vaikų, sveikatos, pagyvenusių žmonių, ilgalaikės, negalios ir priklausomybės priežiūros srityse, kad būtų užtikrinta visuotinė aprėptis ir aukštos kokybės priežiūra.

Siekiant patenkinti dabartinius ir būsimus senėjančios visuomenės poreikius, reikia skirti daugiau lėšų visuotinai prieinamoms ir prieinamoms išlaidoms geros kokybės sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros viešosios paslaugos turi būti laikomos investicijomis. Prevencinę priežiūrą reikia stiprinti įgyvendinant tinkamą politiką ir finansavimą. Profesinis tobulėjimas, mokymas, išsilavinimas ir karjeros pripažinimas yra nepaprastai svarbūs siekiant pagerinti priežiūros kokybę ir aprėptį bei suteikti kokybiškų darbo galimybių. Darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros politika turėtų padėti darbuotojams, atsakingiems už priežiūrą. ES turėtų įdiegti ES „Right2Care“, paremtą nacionaliniais veiksmų planais.

Veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti aukštesnę gyvenimo ir darbo sąlygų konvergenciją

1. ES programa „Right2Care“, paremta nacionaliniais veiksmų planais per Europos semestrą, paremta skaidriais ir ambicingais tikslais
2. Profesinės gerovės gebėjimų, veikimo ir poveikio stebėjimas (nacionalinėse sistemose ir kolektyvinių derybų vaidmuo).
3. ES iniciatyvos stiprinti valstybės finansuojamų, universalių ir prieinamų sveikatos priežiūros sistemų atsparumą.

19 principas

Viešųjų paslaugų liberalizavimas ir privatizavimas, įskaitant pernelyg didelį ir neatskaitingą viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės naudojimą (taigi pelnas viršija žmonių interesus) atimti iš visuomenės ir daugumos gyventojų būtinas priemones jų poreikiams tenkinti. Nepatenkinti poreikiai, prieinamų viešųjų struktūrų trūkumas ir pernelyg brangios privačios nuostatos yra svarbiausiuose sektoriuose, darančiuose įtaką europiečių gyvenimo kokybei, pavyzdžiui, sveikatos ir priežiūros, švietimo ir mokymo, vaikų priežiūros ir būsto.

Viešosios paslaugos - pradedant sveikatos priežiūra, vaikų ir pagyvenusių žmonių priežiūra, švietimu, mokymu ir užimtumo tarnybomis, transportu, vandeniu, atliekomis, energija, socialiniu būstu, informacija ir socialinėmis paslaugomis, baigiant teisingumo sistemomis ir visa infrastruktūra, yra Europos paslaugų ir bendrų prekių teikimo piliečiams ir gyventojams pagrindas. Kokybiškos ir prieinamos viešosios paslaugos ir bendrų prekių tiekimas yra pagrindinė teisė. Jos yra būtinos kovojant su nelygybe ir socialine atskirtimi, garantuojant vienodą požiūrį ir sprendžiant socialines, ekonomines demografines ir aplinkos problemas, su kuriomis susiduria Europa.

Socialinis būstas ir tinkamas būstas visiems namų ūkiams yra daugelio socialinių modelių ramstis visoje Europoje. Šiuo atžvilgiu ir kartu su teisingais perėjimais ir įtraukiant JT2030 darbotvarkę, reikėtų daugiau dėmesio skirti kovai su namų ūkių energijos skurdu.

Valstybės narės galėtų imtis priemonių (taip pat per semestrą), kad galėtų aktyviau įsikišti kontroliuodamos ir formuodamos ES privataus būsto rinka, pvz., per statybą leidžiančius dokumentus, nuomos kontrolę, 2-ojo turto mokestį ir pan., siekiant užkirsti kelią spekuliacijoms.

Apskritai 19 ir 20 principai turėtų būti aiškinami kaip tiltas tarp JT2030 darbotvarkės ir EPSR, siekiant užkirsti kelią skurdui, pašalinti alkį ir nepriteklių, skatinti gerą sveikatą, užtikrinti lygias galimybes ir tvarius miestus bei žemės ūkį. Žmogaus teisė į vandenį ir sanitariją, kurią Jungtinės Tautos pripažino socialinio vystymosi tiksluose, turi būti paremtos konkrečiais pasiūlymais, kad jos būtų prieinamos visiems.

Vietiniai darbuotojai, mobilūs darbuotojai ir darbuotojai migrantai, nepaisant jų imigracijos statuso ar tautybės, turi turėti tas pačias teises ir jiems turėtų būti taikomos vienodos sąlygos, kokybiškos darbo vietos ir tinkamos darbo sąlygos, o visi turėtų turėti vienodas teises į tinkamą, saugų ir prieinamą būstą. socialinė apsauga.

Kai kurie prioritetai, kurie taip pat gali būti skatinami glaudžiau bendradarbiaujant valstybėms narėms ir prireikus priimant ES teisės aktus:

• Skatinti visuotines socialines paslaugas kaip viešąsias paslaugas, organizuojamas bendrai, remiantis viešųjų paslaugų principais ir paremtas aiškia teisine sistema.
• Kova su biudžeto mažinimu socialinėms paslaugoms ir tinkamas finansavimas bei personalas socialinėms paslaugoms. Remti profesinių sąjungų galimybes mokytis ir gauti kvalifikaciją, aukštesnį profesionalumo lygį, atstovavimą darbuotojams ir jų gynimą; ir plėtoti veiksmingą įdarbinimo ir išlaikymo politiką visais lygmenimis.
• Siekti geresnių kolektyvinių garantijų tęsti šių darbų profesionalizavimą. Padidinti kolektyvinių derybų aprėptį.
• Gerinti darbo sąlygas žmonių priežiūros sektoriuje, ypač užpildant migrantų ir vietos darbuotojų spragas.
• Remti paslaugų ir darbo vietų kokybės standartų kūrimą, įgyvendinimą ir stebėseną, remiantis ES savanoriškos visuotinės svarbos socialinių paslaugų kokybės sistema (VSSP), kurioje pripažįstamas aukštos kokybės paslaugų ir užimtumo poreikis.

Veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti aukštesnę gyvenimo ir darbo sąlygų konvergenciją

1. Taip pat žr. Kovos su skurdu veiksmų planą. Tai gali apimti valstybės investicijų į socialinį būstą tikslus.
2. Pagal Stabilumo ir augimo paktą parengti vyriausybės išlaidų kriterijus, kad būtų užtikrintas būtinas universalių, prieinamų ir aukštos kokybės viešųjų paslaugų finansavimas (pvz., Laikantis „auksinės taisyklės“).
3. Turi būti užtikrinta galimybė gauti padorų būstą.
4. Remti iniciatyvas siekiant įtraukti viešųjų paslaugų elementus ir pagrindines teises į atitinkamas ES sektorių iniciatyvas.

20 principas

Viešųjų paslaugų liberalizavimas ir privatizavimas, įskaitant pernelyg didelį ir neatskaitingą viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės naudojimą (taigi pelnas viršija žmonių interesus) atimti iš visuomenės ir daugumos gyventojų būtinas priemones jų poreikiams tenkinti. Nepatenkinti poreikiai, prieinamų viešųjų struktūrų trūkumas ir pernelyg brangios privačios nuostatos yra svarbiausiuose sektoriuose, darančiuose įtaką europiečių gyvenimo kokybei, pavyzdžiui, sveikatos ir priežiūros, švietimo ir mokymo, vaikų priežiūros ir būsto.

Viešosios paslaugos - pradedant sveikatos priežiūra, vaikų ir pagyvenusių žmonių priežiūra, švietimu, mokymu ir užimtumo tarnybomis, transportu, vandeniu, atliekomis, energija, socialiniu būstu, informacija ir socialinėmis paslaugomis, baigiant teisingumo sistemomis ir visa infrastruktūra, yra Europos paslaugų ir bendrų prekių teikimo piliečiams ir gyventojams pagrindas. Kokybiškos ir prieinamos viešosios paslaugos ir bendrų prekių tiekimas yra pagrindinė teisė. Jos yra būtinos kovojant su nelygybe ir socialine atskirtimi, garantuojant vienodą požiūrį ir sprendžiant socialines, ekonomines demografines ir aplinkos problemas, su kuriomis susiduria Europa.

Socialinis būstas ir tinkamas būstas visiems namų ūkiams yra daugelio socialinių modelių ramstis visoje Europoje. Šiuo atžvilgiu ir kartu su teisingais perėjimais ir įtraukiant JT2030 darbotvarkę, reikėtų daugiau dėmesio skirti kovai su namų ūkių energijos skurdu.

Valstybės narės galėtų imtis priemonių (taip pat per semestrą), kad galėtų aktyviau įsikišti kontroliuodamos ir formuodamos ES privataus būsto rinka, pvz., per statybą leidžiančius dokumentus, nuomos kontrolę, 2-ojo turto mokestį ir pan., siekiant užkirsti kelią spekuliacijoms.

Apskritai 19 ir 20 principai turėtų būti aiškinami kaip tiltas tarp JT2030 darbotvarkės ir EPSR, siekiant užkirsti kelią skurdui, pašalinti alkį ir nepriteklių, skatinti gerą sveikatą, užtikrinti lygias galimybes ir tvarius miestus bei žemės ūkį. Žmogaus teisė į vandenį ir sanitariją, kurią Jungtinės Tautos pripažino socialinio vystymosi tiksluose, turi būti paremtos konkrečiais pasiūlymais, kad jos būtų prieinamos visiems.

Vietiniai darbuotojai, mobilūs darbuotojai ir darbuotojai migrantai, nepaisant jų imigracijos statuso ar tautybės, turi turėti tas pačias teises ir jiems turėtų būti taikomos vienodos sąlygos, kokybiškos darbo vietos ir tinkamos darbo sąlygos, o visi turėtų turėti vienodas teises į tinkamą, saugų ir prieinamą būstą. socialinė apsauga.

Kai kurie prioritetai, kurie taip pat gali būti skatinami glaudžiau bendradarbiaujant valstybėms narėms ir prireikus priimant ES teisės aktus:

• Skatinti visuotines socialines paslaugas kaip viešąsias paslaugas, organizuojamas bendrai, remiantis viešųjų paslaugų principais ir paremtas aiškia teisine sistema.
• Kova su biudžeto mažinimu socialinėms paslaugoms ir tinkamas finansavimas bei personalas socialinėms paslaugoms. Remti profesinių sąjungų galimybes mokytis ir gauti kvalifikaciją, aukštesnį profesionalumo lygį, atstovavimą darbuotojams ir jų gynimą; ir plėtoti veiksmingą įdarbinimo ir išlaikymo politiką visais lygmenimis.
• Siekti geresnių kolektyvinių garantijų tęsti šių darbų profesionalizavimą. Padidinti kolektyvinių derybų aprėptį.
• Gerinti darbo sąlygas žmonių priežiūros sektoriuje, ypač užpildant migrantų ir vietos darbuotojų spragas.
• Remti paslaugų ir darbo vietų kokybės standartų kūrimą, įgyvendinimą ir stebėseną, remiantis ES savanoriškos visuotinės svarbos socialinių paslaugų kokybės sistema (VSSP), kurioje pripažįstamas aukštos kokybės paslaugų ir užimtumo poreikis.

Veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti aukštesnę gyvenimo ir darbo sąlygų konvergenciją

1. Taip pat žr. Kovos su skurdu veiksmų planą. Tai gali apimti valstybės investicijų į socialinį būstą tikslus.
2. Pagal Stabilumo ir augimo paktą parengti vyriausybės išlaidų kriterijus, kad būtų užtikrintas būtinas universalių, prieinamų ir aukštos kokybės viešųjų paslaugų finansavimas (pvz., Laikantis „auksinės taisyklės“).
3. Turi būti užtikrinta galimybė gauti padorų būstą.
4. Remti iniciatyvas siekiant įtraukti viešųjų paslaugų elementus ir pagrindines teises į atitinkamas ES sektorių iniciatyvas.