Pagrindinis / II skyrius / Darbo užmokestis

6 principas

Užmokestis

Duomenys apie atlyginimus ir kolektyvines derybas rodo, kad darbo užmokesčio tendencijos tebėra silpnos ir nėra konvergencijos į viršų. Tai daugiausia lemia:

  • Nepavykus užtikrinti pagarbos teisei į kolektyvines derybas ir išaugus prekybininkų sąjungų žlugimo praktikai, sumažinta kolektyvinių sutarčių aprėptis.
  • Įstatyme nustatytas minimalus darbo užmokestis, kuris - kur jie egzistuoja - daugumoje valstybių narių yra nustatę žemesnę padorumo ribą ir neužtikrina tinkamo darbuotojų ir jų šeimos gyvenimo lygio ir nenumato socialinių partnerių dalyvavimo.
  • Stabilumo ir augimo pakto (SAP) taisyklės, kurios daro pernelyg didelį spaudimą nacionalinėms sistemoms ir „Troika“ programos, kurios sunaikino kolektyvines derybas.
  • Per daug darbuotojų, kuriems netaikomos kolektyvinės sutartys, o tik asmeninės sutartys

Valstybėse narėse ir jų viduje išlieka didžiuliai darbo užmokesčio ir kolektyvinių derybų skirtumai. Tai sukelia socialinio dempingo situaciją, kuri daugiausia neigiamai veikia žemiausią darbo rinkos segmentą. Be to, netinkamas ir nesąžiningas darbo užmokesčio nustatymas, susijęs su kolektyvinių derybų teisių nepaisymu, taip pat turi a neigiamas poveikis darbo užmokesčiui padidina darbo užmokesčio skalę, dėl ko sumažėja vidaus paklausa, kuri yra pagrindinis ES ekonomikos augimo variklis, ypač esant ekonominei krizei, kurią šiuo metu sukelia COVID 19 pandemija.

Todėl būtina užtikrinti, kad visose valstybėse narėse būtų visiškai gerbiamos darbuotojų teisės į kolektyvines derybas ir teisingas atlyginimas. Vidaus rinkoje būtina nustatyti vienodas sąlygas ir paskatinti didinti darbo užmokestį. Europos direktyva dėl tinkamo minimalaus darbo užmokesčio vaidina pagrindinį vaidmenį. Šia direktyva turi būti užtikrinta, kad įstatymuose numatytas minimalus darbo užmokestis negalėtų būti žemesnis už padorumo ribą ir kad jis būtų tinkamas, ir kad jis būtų nustatomas visapusiškai įtraukiant socialinius partnerius. Be to, ji turi padidinti profesinių sąjungų gebėjimą derėtis dėl sąžiningo darbo užmokesčio ir darbo sąlygų, kovoti su sąjungų žlugdymo praktika ir užtikrinti gerai veikiančias kolektyvinių derybų ir darbo santykių sistemas.

Didėjanti darbo užmokesčio konvergencija Europoje sumažintų atlyginimų skirtumus tarp šalių ir jų viduje (ypač tarp Rytų ir Vakarų) ir pagerinti darbo užmokesčio dalį ekonomikoje, sumažinti nelygybę ir padidinti vidaus paklausą bei produktyvumą. Tai galima pasiekti:

  • Europos direktyva dėl atitinkamo minimalaus darbo užmokesčio turi būti iš dalies pakeista, kad būtų užtikrinta profesinių sąjungų teisė į kolektyvines derybas, nutraukta profesinių sąjungų žlugimo praktika ir garantuota, kad didėja įstatymuose numatytas minimalus darbo užmokestis.;
  • Užtikrinant tai viešojo pirkimo sutartys, dotacijos, lėšos, BŽŪP išmokos, SURE, atkūrimo planas ir kt. gali būti sudaromos tik darbdaviams, kurie gerbia darbuotojų teisę derėtis kolektyviai ir vykdo atitinkamas kolektyvines sutartis;
  • Veiksmai ir priemonės, skatinantys kolektyvinių derybų teises ir gebėjimus, įskaitant ekonominio ir socialinio valdymo priemonių sistemą, pavyzdžiui, Europos semestras, užimtumo gairės, EPSR ir socialinė rezultatų suvestinė.

ES direktyva, skirta spręsti lyčių darbo užmokesčio skirtumas ir privalomos darbo užmokesčio skaidrumo priemonės, įskaitant vienodo užmokesčio už vienodos vertės darbą principo išaiškinimą, leidžiantį darbuotojams ir profesinėms sąjungoms gauti informaciją apie kriterijus, pagal kuriuos nustatomas atlyginimo lygis, ir derėtis dėl vienodos vertės darbo, taip pat reikalinga siekiant užtikrinti vienodą vyrų ir moterų atlyginimą.

Veiksmai, kuriais siekiama nustatyti minimalų teisių lygį ES, vienodas sąlygas bendrojoje rinkoje

  1. Pagrindų direktyva, užtikrinanti, kad įstatymuose numatytas minimalus darbo užmokestis nebūtų nustatytas žemiau padorumo ribos ir būtų apibrėžtas dalyvaujant socialiniams partneriams
  2. ES direktyva, kuria siekiama panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus ir privalomos darbo užmokesčio skaidrumo priemonės, įskaitant vienodo darbo užmokesčio už vienodos vertės darbą principo išaiškinimą, leidžiantį darbuotojams ir profesinėms sąjungoms gauti informaciją apie kriterijus, pagal kuriuos nustatomas atlyginimo lygis, ir derėtis dėl vienodos vertės darbo.

Veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti aukštesnę gyvenimo ir darbo sąlygų konvergenciją

  1. 1. Nacionaliniai veiksmų planai, kuriuos valstybės narės, pasitarusios su socialiniais partneriais, parengė skatinti kolektyvines derybas kaip pagrindų direktyvos dėl kolektyvinių derybų ir teisingo minimalaus darbo užmokesčio dalį.
  2. ES semestro procese: darbo užmokestį skatinančių priemonių programa.